Slidinėjimo varžybos yra kelių rūšių: slalomo, slalomo milžino, kalnų nusileidimo, super-G ir laisvojo stiliaus.
Slalomas – tai slidinėjimo varžybos, kuriose slidininkas turi apvažiuoti vartus šlaite įrengtoje trasoje. Slidininkas turi pravažiuoti tarp abiejų vartų stulpų jų neliesdamas. Didžiojo slalomo varžybose taip pat reikia apvažiuoti vartus, tačiau trasa yra ilgesnė ir joje yra daugiau posūkių nei slalomo varžybose. Slidininkas turi pravažiuoti tarp dviejų stulpų kiekvienuose vartuose jų neliesdamas.
Kalnų slidinėjimas yra dar viena slidinėjimo varžybų rūšis, laikoma pavojingiausia. Šiose varžybose slidininkai dideliu greičiu leidžiasi stačia trasa, aplenkdami vartus ir pasiekdami finišo liniją. Super-G yra panašios į kalnų slidinėjimo varžybos, tačiau jose yra mažiau posūkių ir ne tokia techniška vietovė kaip kalnų slidinėjimo trasoje.
Žiemos olimpinėse žaidynėse dažniausiai vyksta laisvojo stiliaus slidinėjimo varžybos, kurių metu atliekamos slidinėjimo estafetės, moguliai ir slidinėjimo krosas. Slidinėjimo estafetėse slidininkai atlieka salto ir apsisukimus ore leisdamiesi nuo stataus šlaito. Slidinėjimo trasa „Moguls” – tai greitas judėjimas žemyn, atliekant staigius posūkius ir trumpus šuolius. Slidinėjimo kroso varžybose keturi slidininkai lenktyniauja tarpusavyje trasoje su staigiais posūkiais, iškilimais ir šuoliais.
Slidinėjimo varžybos gali būti sudėtingos ir pavojingos slidininkams, nes jie turi įveikti trasą išlaikydami didelį greitį. Kad slidininkai sėkmingai dalyvautų slidinėjimo varžybose, jie taip pat turi turėti stiprių atletinių gebėjimų ir gerą techniką. Kaip ir bet kurios kitos sporto šakos atveju, slidininkui norint pasiekti geriausius rezultatus, būtina tinkamai treniruotis ir pasiruošti. Slidinėjimo varžybos yra įdomus būdas sportininkams parodyti savo įgūdžius ir vikrumą slidinėjimo trasose.
